- goslybė
- goslýbė dkt. Paki̇̀lo goslýbė.
.
.
goslybė — sf. (1) 1. godumas: Kaip tai aš nelaimingas tapau dėl tos prakeiktos goslybės! BsMtII37. Iš goslybės teip žmogelį nuskriaudė Lnkv. 2. BŽ414 gašlumas, geidulingumas: Nuo pakilusios goslybės jis nebežinojo kur besidėti Vaižg. 3. [K] prietaringumas … Dictionary of the Lithuanian Language
goslyba — sf. (1); Kos42 žr. goslybė 2: Raskažius arba goslyba I. Goslybos neapvėžėjo ir nelėbavo S.Dauk. Ciecorius paskendęs lapume (= lepume) ir goslybėje S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language